Sekite mus Facebook'e!
Daržovių lysvės pamažu tuštėja iki rugsėjo mėnesio. Tradiciškai sodininkai vieni pirmųjų nuima svogūnų ir česnakų derlių. Tačiau mažai kas žino, kad šių augalų derlius padidėja kelis kartus, kai jie pasodinami rudenį, o derliaus nuėmimo laikotarpis prasideda 2–3 savaitėmis anksčiau nei įprastai. Bresto gyventoja Lidija Zayats dalijasi žemės ūkio technologijų pagrindais.
Sodo lovos paruošimas
Šiuo atveju kalbame apie žieminius česnakus ir svogūnus, kurie sodinami žiemai. Kalbėdama apie bendras rekomendacijas, pašnekovė pirmiausia atkreipia dėmesį į lysvės paruošimą.
– Svogūnai ir česnakai mėgsta derlingą, gerai drenuotą dirvą, kurios rūgštingumas neutralus (pH 6,5–7). Rūgštingumui sumažinti rudens kasimo metu įberiu dolomito miltų ir medžio pelenų, – patirtimi dalijasi vasarotoja.
Lysvę reikia paruošti porą savaičių prieš sodinimą, kad dirva spėtų nusėsti, o panaudotos trąšos tolygiai pasiskirstytų dirvoje. Geriausia rinktis gerai apšviestą vietą: pavasarį ten sniegas greitai ištirps. Vietovė su stovinčiu vandeniu nėra geriausia sodinimui.
Pasak vasarotojo, ruošiant dirvą sodinimui, lysvę reikia iškasti iki pilno kastuvo kampo, supurenti ir pašalinti piktžoles.
Svogūnų ir česnakų pirmtakai yra agurkai, cukinijos, moliūgai, kopūstai, bulvės, taip pat žirniai ir kiti ankštiniai augalai. Nepatartina naudoti lysvių užauginus morkas ir aštrius augalus. Be to, nepriimtina sodinti svogūnus ir česnakus toje pačioje lysvėje kelerius metus iš eilės; reikia daryti 4-5 metų pertrauką. Jei ši vieta reguliariai sėjama žaliosiomis trąšomis, „ramybės“ laikotarpį galima sutrumpinti.
Dažnai vasaros gyventojai svarsto, ar įmanoma auginti svogūnus ir česnakus toje pačioje lysvėje. Viena vertus, pasėlių poreikiai panašūs, jie netrukdo vienas kitam augti ir vystytis. Kita vertus, augalai turi bendrų priešų – kenkėjų ir ligų. Todėl, norint išvengti vienalaikės žalos, pavyzdžiui, amarų, geriau juos sodinti per atstumą.
– Turiu skirtingus reikalavimus sodinamosios medžiagos kokybei. Taigi, česnakams renkuosi didžiausias ir tankiausias skilteles, be pažeidimo ir ligų požymių. Svogūnams keliami skirtingi reikalavimai: ūgliai turi būti maži, gerai išdžiovinti, kad čežėtų, – sako Lidija.
Pastaba. Prieš sodinimą skilteles 30 minučių pamirkykite silpname kalio permanganato tirpale dezinfekavimui. Česnakai į dirvą dedami drėgni, o svogūnų ūglius reikia išdžiovinti.
Nusileidimas
Česnakams sodinti Lidija Zajats padaro vageles 30–40 centimetrų atstumu viena nuo kitos ir 5 centimetrų gylio. Jas pabarsto medžio pelenais, kurie laikomi puikiu fosforo ir kalio šaltiniu.
– Skilteles įsmeigiu apačia žemyn 10–15 centimetrų atstumu, kad jos nesiliestų viena prie kitos ir būtų vietos didelėms galvutėms išaugti. Stengiuosi jų nespausti, kad nepažeisčiau skiltelių kevalo, – pastebi ji ir patikslina, kad sodinant ir česnaką, ir svogūną nereikėtų dėti mėšlo. Tai sumažins galiojimo laiką ir derlių.
Sodinti reikia stabiliu šaltu ir debesuotu oru prieš šalnas, maždaug rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.
Kalbant apie laistymą, česnakui reikia daug drėgmės pačioje vystymosi pradžioje, kai aktyviai auga žalioji masė.
– Pakanka dviejų ar trijų laistymų per sezoną. Jei lyja smarkiai, rekomenduoju purenti dirvą, kad išvengtume puvimo. Laistyti nustojame likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo, – sako Lidija ir patikslina, kad pirmasis tręšimas – azotas – atliekamas pavasarį, kai pasirodo 3–4 lapai. – Naudojame amonio nitratą, karbamidą, žalumynų arba devynių žolelių užpilą. Po dviejų ar trijų savaičių atliekame fosforo-kalio trąšas. Tam puikiai tinka medžio pelenai, kuriais taip pat tręšiame česnakų lysvę mėnesį prieš derliaus nuėmimą. Augalus maitiname tik drėgna žeme, kad nenudegintume šaknų sistemos. Taip pat nepamirškite laiku ravėti ir purenti žemės.
Pasak pašnekovės, kai česnakas paauga, reikia pašalinti strėles. Paliekame tik vieną – ji tarnauja kaip derliaus pasirengimo derliui rodiklis. Tai darome, kai sprogsta česnako „svogūnėlis“.
– Geriausia česnaką nuimti saulėtą ir sausą dieną. Iškasame, atsargiai nuimame ir nukratome žemę. Parą džioviname saulėje, tada padedame į sausą, vėdinamą vietą. Visą šį laiką neskiname lapų, nes jie aprūpina galvutę maistinėmis medžiagomis. Kai tik stiebas išdžiūsta, galvutes nuvalome, nupjauname ir išardome laikymui ir sodinimui, – pažymi ji. – Česnakus laikome pintose arba medinėse dėžėse, esant plius 1–3 laipsnių temperatūrai ir ne didesnei kaip 75 % oro drėgmei. Svarbu, kad patalpa būtų vėdinama.
Pastaba. Sodinant česnaką, prieš pat sodinant į žemę reikia išardyti galvutę į atskiras skilteles, kad neišdžiūtų apačia, kitaip šaknų formavimasis bus lėtesnis.
Derliaus nuėmimas ir saugojimas
Svogūnai svogūnams dažnai sodinami vasarnamių sezono pradžioje. Tačiau Lidija Zayats įsitikinusi, kad sodinant rudenį derlius gerokai padidėja. Be to, derlių galima pradėti nuimti dviem ar trim savaitėmis anksčiau. Tai leidžia išvengti ligų ir kenkėjų piko. Ir daržovės daug geriau laikosi.
– Svogūnus žiemai sodinu +5 °C temperatūroje, tai yra maždaug spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Dirvos paruošimas niekuo nesiskiria nuo česnakų sodinimo. Tik tiek, kad juos sodinu į 5 centimetrų gylį, 10 centimetrų atstumu vienas nuo kito, – aiškina Bresto gyventoja. – Duobę taip pat pabarstome pelenais, kurie tarnauja ne tik kaip mityba, bet ir kaip apsauga. Beje, šalia svogūnų lysvės galite sodinti morkas, kurios neleis prie jos prisiartinti tokiam kenkėjui kaip svogūnų musė.
Svogūnai mieliau auga vidutiniškai drėgnoje dirvoje. Jei lauke karšta, laistyti nereikia. Mėnesį prieš derliaus nuėmimą reikėtų juos visai palikti be vandens.
– Jei auginate svogūnus ropėms, žalios plunksnos negalima skinti. Tada derlius bus labai prastai laikomas, – patikslina vasaros gyventojas, pridurdamas, kad svogūnų tręšimas panašus į česnako – azoto ir dviejų fosforo-kalio. – Kai tik pamatysite, kad plunksna pagelto ir atsiguls ant lysvės, tuomet galite drąsiai pasirinkti karštą, saulėtą dieną „auksiniam“ derliui nuimti.
Svogūną parą džioviname saulėje. Tada jį dedame į vėsią ir sausą aplinką, pavyzdžiui, į rūsį. Po poros savaičių, kai gerai išdžiūsta, paruošiame jį laikymui. Bute šiems tikslams tinka sandėliukas, dėžė koridoriuje arba balkonas iki pirmųjų šalnų. Privačiame name galite naudoti rūsį, jei ten nėra įrengtas šildymo katilas ar kitos komunikacijos. Prieš siųsdami svogūnus ten, įsitikinkite, kad patalpa nėra per drėgna, kitaip derlius pradės pūti.
Laikant taip pat svarbu, šalia ko yra svogūnas. Bulvės, burokėliai, morkos ir kopūstai išskiria per daug drėgmės, o tai neigiamai paveiks svogūnėlius ir privers juos per greitai sudygti. Jei kitos vietos tiesiog nėra, būtinai kas dvi tris savaites tikrinkite svogūnų derlių, ar nėra žalių ūglių.
Pastaba. Svogūnų galvutės, kurios nėra visiškai padengtos auksiniais žvyneliais, turėtų būti suvalgytos pirmiausia. Jų nepavyks išsaugoti žiemą.
