Sekite mus Facebook'e!
Rudenį kasti žemę – sena tradicija, kurią daugelis sodininkų paveldėjo iš savo tėvų ir senelių. Manoma, kad taip ruošiame lysves artėjančiam derliui. Tačiau šiandien sodininkai vis dažniau susiduria su klausimu: ar tikrai reikia kasti žemę rudenį, ar šį darbą galima atidėti iki pavasario? Atsakymas nėra toks aiškus. Kasimas rudenį turi akivaizdžių privalumų, tačiau jei atliekamas neteisingai, jis gali būti žalingas. Šiame straipsnyje panagrinėkime pagrindines sodininkų daromas klaidas ir kaip tai padaryti teisingai.
Kam apskritai reikia kasti žemę rudenį?
Patyrę sodininkai pateikia keletą įtikinamų argumentų, kodėl verta kasti rudenį:
- Pavasarį dirvožemis tampa puresnis ir lengviau įdirbamas.
- Šalna sunaikina kenkėjų lervas ir daugelį patogeninių mikroorganizmų, kurie atsiranda paviršiuje.
- Nuo šalčio žūsta piktžolių sėklos ir šaknys.
- Pagerėja drėgmės apykaita – pavasarį dirvožemis greičiau sugeria tirpsmo vandenį.
- Rudenį tręštos trąšos turi laiko suskaidyti ir prisotinti dirvą naudingomis medžiagomis.
Rudeninis kasimas ypač naudingas sunkiems molingiems dirvožemiams. Tačiau lengvus ir smėlingus dirvožemius geriausia purenti pavasarį – tai svarbus dalykas, kuris dažnai pamirštamas.
Pagrindinė vasaros gyventojų klaida
Daugelis žmonių mano, kad kasti reikia visada ir visur. Tai klaidinga nuomonė. Nėra universalaus patarimo „kasti būtina“:
- Iš tiesų geriau rudenį įdirbti sunkią žemę – šalnos padės suardyti grumstus ir dirva taps puresnė.
- Lengvos dirvos rudenį nereikėtų ardyti, pakanka ją supurenti. Kruopštus kasimas čia tik sunaikina natūralią struktūrą.
- Paprastai pavasarį rekomenduojama kasti smėlingus dirvožemius, kitaip jie praranda drėgmę ir greitai išdžiūsta.
Pagrindinė klaida – aklai kasti daržą neatsižvelgiant į dirvožemio tipą. Štai kodėl vieni sodininkai džiaugiasi rezultatais, o kiti skundžiasi, kad dirvožemis prastėja.
Kaip tinkamai iškasti dirvą rudenį
Jei nuspręsite kasti, laikykitės šių paprastų taisyklių:
- Pradėkite darbus rugsėjo–spalio mėnesiais, prieš stiprų lietų ar šalnas.
- Priklausomai nuo dirvožemio struktūros, naudokite kastuvą arba sodo šakutę.
- Kaskite kastuvo ašmenų gyliu – maždaug 20 cm. Sunkioje dirvoje priimtinas gilesnis gylis (25–30 cm), lengvoje – mažesnis (15 cm).
- Apverskite kiekvieną žemės gumulą: taip į paviršių iškils piktžolės ir kenkėjai, kurie juos sunaikins.
- Neskaldykite grumstų – lietus ir sniegas tai padarys natūraliai.
Svarbu: neleiskite dirvožemiui tapti „dulkių pavidalo milteliais“. Didesni gumulai geriau išlaiko drėgmę ir užtikrina tinkamą aeraciją.
Sveiki, aš esu močiutė Jadvyga Lumienė. Nuo mažens myliu virtuvę ir tikiu, kad maistas turi ypatingą galią sujungti žmones. Gaminti mane išmokė mano mama ir močiutė, o šiandien aš dalinuosi senoviniais, laiko patikrintais receptais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Savo patirtį ir širdžiai brangius patiekalus publikuoju tinklalapyje babosreceptai.lt, kur kviečiu visus atrasti tikrą namų skonį – nuo paprastų kasdienių valgių iki šventinių gardumynų, kuriuos pamėgo ne viena šeima.
