Sekite mus Facebook'e!
Daugelis pradedančiųjų mano, kad grybų reikėtų rasti tik giliai miške. Iš tikrųjų turtingiausi radiniai tyko tiesiog miško pakraštyje, žolėje ar pakelėse. Sustokite ir atidžiau apsižvalgykite, ir jūsų krepšelis greitai prisipildys. Patyręs mikologas paaiškins tikslias vietas, kur ieškoti grybų derliaus.
Patikrinkite griovių kraštus ir šlaitus – tai vietos, kur dažnai aptinkami sviestiniai grybai, rusula ir baltieji grybai. Tai idealios sąlygos jiems augti, tačiau pro šalį pravažiuoja daug grybautojų. Norėdami gauti gerą derlių, tiesiog atkreipkite dėmesį. Neignoruokite proskynų: jos veikia kaip ilgi miško pakraščiai. Jose lengva pastebėti voveraites, rusula ir baltąsias pienines kepures, kurios sudaro ištisas grybų proskynas. Tiesiog eikite keliu ir apžiūrėkite mišką abiejose pusėse.
Patyrę grybautojai visada pasikliauja orais. Gausiausias derlius pasirodo praėjus dviem ar trims dienoms po šiltų liūčių, kai dirvožemis prisisotina drėgmės, o oro temperatūra išlieka nuo 18 iki 22 laipsnių Celsijaus. Tai idealus laikas eiti į mišką, nes grybiena aktyviai gamina naujus vaisiakūnius. Ankstyvas rytas yra geriausias laikas „ramiajai medžioklei“.
Kol žolę dengia rasa, grybai geriau matomi, o jų kepurėlės išlieka tvirtos ir elastingos. Iki pietų daugelis radinių būna nuvytę, suminkštėję ir praradę prekinę išvaizdą. Taip pat yra vadinamųjų „palydovai“. Radus vieną drebulės ar baravyko grybą, verta atidžiai apžiūrėti netoliese esančią žemę – dažnai po lapais ar žole slypi visa grybų šeima. Žinojimas, kaip pastebėti tokias dėmes, leidžia greičiau ir lengviau pripildyti krepšį. Netiesioginiai ženklai taip pat padeda nustatyti grybų zonas.
Ten, kur spiečiasi uodai ar knibžda skruzdėlės, dirvožemyje beveik visada yra grybienos, pasiruošusios duoti vaisių. Kartais užtenka tik sustoti ir atidžiai apžiūrėti, kad pamatytum grybų kepurėles, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos. Nepamirškite ir reljefo. Seni miško keliai, daubos ir žemumos ilgiau išlaiko drėgmę, todėl grybai ten auga ilgiau nei sausose proskynose.
O skruzdėlynų papėdėje dažnai slepiasi šafrano pieno kepurėlės arba sviestiniai grybai – vietos, kurias pradedantieji retai tyrinėja, ir tai gaila. Neignoruokite ir nepakankamai įvertintų grybų. Žieduotoji kepurėlė gali atrodyti nepretenzinga, tačiau ji turi saldų skonį ir netgi tinka uogienei. Ją galima rinkti be baimės. Pagrindinė taisyklė pradedantiesiems – niekada nesirinkti abejotinų egzempliorių. Geriau palikti grybą miške, nei rizikuoti.
Gausiausios grybienos dažnai atsiranda netikėtose vietose.
Sveiki, aš esu močiutė Ona Gudelienė. Nuo jaunystės virtuvė man buvo vieta, kur gimsta ne tik skanus maistas, bet ir šilti prisiminimai. Kuriu ir dalinuosi senoviniais, laiko patikrintais receptais, kurie perduodami iš kartos į kartą ir išlaikė tikrą namų skonį.
Savo patiekalus publikuoju tinklalapyje babosreceptai.lt, kur kviečiu visus atrasti tradicijų džiaugsmą virtuvėje – nuo paprastų kasdienių valgių iki ypatingų, šventinių skanumynų, kurie pamalonina širdį ir gomurį.
