Sekite mus Facebook'e!
Gyvenimo prasmė – tai klausimas, lydintis žmogų visą gyvenimą. Jaunystėje tai skamba kaip iššūkis: „Kodėl aš gyvenu?“; brandoje – tai bandymas suvokti praeitį; o senatvėje – tylus susitaikymas ir noras palikti pėdsaką. Psichologų ir sociologų tyrimai patvirtina, kad mūsų gyvenimo prasmės supratimas yra tiesiogiai susijęs su amžiumi, gyvenimo patirtimi ir vidine proto būsena. Skaitykite mūsų straipsnį svetainėje.
Jaunimas (18–33 metų): savęs atradimas ir tikėjimas savo svajonėmis
Jaunystė – tai laikas, kai gyvenimas atrodo begalinis, o ateitis – beribė. Žmonės nuo 18 iki 33 metų dažniausiai gyvenimo prasmę sieja su tokiais žodžiais kaip „tikslas“, „ieškojimas“, „meilė“, „laimė“, „džiaugsmas“ ir „motyvacija“.
Ši karta ieško savęs, stengiasi įgyvendinti savo svajones, kurti karjerą, rasti savo vietą pasaulyje ir savo gyvenimo meilę.
Jauni žmonės ieško įkvėpimo, o ne stabilumo. Jiems svarbiausia ne tiek pasiekti rezultatą, kiek dirbti jo link. Vieni svajoja apie nuotykius, kiti – apie šeimą, o dar kiti – apie indėlį į visuomenę. Kaip bebūtų keista, būtent šis impulsas yra pagrindinė žmogaus gyvenimo prasmė – išmokti gyventi dabartimi, pripildant ją prasmės, džiaugsmo ir augimo.
Branda (34–47 metai): atsakomybė, šeima ir vertybių persvarstymas
Vidurio amžiuje prioritetai pasikeičia. Romantiškas svajones keičia konkretūs tikslai: rūpinimasis šeima, karjera, vaikais ir tėvais. Šio amžiaus žmonės dažniausiai gyvenimo prasmę sieja su tokiais žodžiais kaip „vaikai“, „meilė“, „darbas“ ir „namai“.
Tačiau būtent šį laikotarpį dažnai lydi vidurio amžiaus krizė. Žmonės atsigręžia atgal ir supranta, kad ne viskas, ką planavo, išsipildė, kad jų jaunystės ambicijos ne visada sutapo su realybe. Vyrams šis laikotarpis sutampa su natūraliu testosterono sumažėjimu, dėl kurio atsiranda nuovargis, apatija ir vidinės tuštumos jausmas. Kita vertus, moterys šį laikotarpį išgyvena švelniau, išsaugodamos emocinį stabilumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Tačiau krizė nėra priešas, tai augimo šaltinis. Ji verčia mus ieškoti naujos prasmės: vaikuose, meilėje, dvasingume, kūrybiškume. Tie, kurie priima pokyčius, atranda naują gyvenimo prasmę ir pradeda matyti gyvenimą iš kitos perspektyvos – gilesnės ir prasmingesnės.
Antrasis brandos etapas (48–59 metai): gyvenimo filosofija ir esmės paieškos
Psichologai šį amžių vadina „priešsenatve“ – laiku, kai žmogus pradeda daugiau mąstyti nei veikti. Prioritetai tampa mažiau materialūs, o „gyvenimo prasmės“ sąvoka – labiau filosofinė.
Vyresni nei 50 metų žmonės vis dažniau galvoja apie vidinę harmoniją ir tikrąsias vertybes. Jie prasmę sieja ne su pasiekimais, o su tokiomis kategorijomis kaip „esmė“, „reikšmė“, „tikslas“ ir „idėja“. Žmonės nebesiekia kažko įrodyti pasauliui – jie vertina savęs supratimą.
Senatvė (po 60 metų): būti naudingam ir reikalingam
Po šešiasdešimties gyvenimo prasmė įgauna paprastumo ir aiškumo. Vienas žodis iškyla į pirmą planą: „naudoti“.
Kai vaikai užauga, karjera baigiasi, o šurmulys išblėsta, siela ieško ne šlovės, o šilumos. Vyresni žmonės nori būti reikalingi – padėti, dalytis patirtimi, palaikyti artimuosius. Būtent šiame amžiuje daugelis atranda tikrąją tarnystės ir nesavanaudiškos meilės prasmę.
Tai laikas, kai žmogus supranta: gyvenimo vertė ne tame, ką jis turi, o tame, ką jis duoda.
Amžinas klausimas: kur ieškoti gyvenimo prasmės
Aukštosios ekonomikos mokyklos tyrėjai, analizuodami skirtingo amžiaus žmonių ryšius, priėjo prie svarbios išvados: gyvenimo prasmė nėra statiška. Tai gyvas procesas, kuris keičiasi kartu su mumis. Tai, kas buvo tikslas dvidešimties, keturiasdešimties tampa tik etapu, o šešiasdešimties – prisiminimu.
Bet jei atsigręšime į dvasinę patirtį, stačiatikių šventieji yra sakę: žmogaus egzistencijos prasmė slypi amžinybės siekime. Šventasis Justinas iš Chelio rašė:
„Vienintelė tikroji žmogaus egzistencijos prasmė šiame mirties malūne yra kiekvieno žmogaus asmeninis nemirtingumas.”
Kitaip tariant, prasmė slypi ne išoriniuose pasiekimuose, o sielos vystymesi. Gebėjime mylėti, atleisti, tikėti ir daryti gera. Jaunystėje ieškome kelio, brandoje – prasmės, o senatvėje – ramybės.
Ir galbūt tai yra pagrindinis atsakymas į klausimą, kurį žmonija klausia tūkstantmečius:
Gyvenimo prasmė slypi jo tęsime, meilėje ir dvasiniame augime, kuris nesibaigia ties dvidešimties, šešiasdešimties ar už laiko ribų.
Sveiki, aš esu močiutė Ona Gudelienė. Nuo jaunystės virtuvė man buvo vieta, kur gimsta ne tik skanus maistas, bet ir šilti prisiminimai. Kuriu ir dalinuosi senoviniais, laiko patikrintais receptais, kurie perduodami iš kartos į kartą ir išlaikė tikrą namų skonį.
Savo patiekalus publikuoju tinklalapyje babosreceptai.lt, kur kviečiu visus atrasti tradicijų džiaugsmą virtuvėje – nuo paprastų kasdienių valgių iki ypatingų, šventinių skanumynų, kurie pamalonina širdį ir gomurį.
