Sekite mus Facebook'e!
Kartais, žiūrint į šiuos vaisius, norisi paimti vieną jų, įkąsti ir pajusti, kaip burnoje prisipildo sodraus skonio, rūgštokai saulėtas pomidorų minkštimas. Šių apetitą žadinančių vaisių paslaptis paprasta.
Pirmiausia pomidorus gerai nuplaukite, kiekvieną jų skersai įpjaukite ir sudėkite į paruoštą indą. Pageidautina, kad jis būtų su sandariai prigludusiu dangteliu.
Idealiai tinka ruošti pomidorus – su plona odele, sultingus, negausius. Tie, kurie primena grietinėlę, netiks – jie per daug „mėsingi” ir nesugeria sūrymo.
Trims kilogramams pomidorų reikės vienos galvutės česnako, šiek tiek krapų, juodųjų pipirų žirnelių, susmulkintos aitriosios ankšties ir dviejų ar trijų lauro lapų.
Sūrymas
Du šaukštai cukraus ir tiek pat druskos kiekvienam litrui vandens, išmaišyti ir užvirinti. Pomidorus užpilkite karštu marinatu, kad jie būtų visiškai apsemti skysčio. Uždenkite dangčiu, palikdami šiek tiek tarpo tarp jo ir indo kraštų.
Svarbu: po indu su pomidorais padėkite dubenį, į kurį per kelias pirmąsias dienas nubėgs sūrymo perteklius. Fermentacija vyks tiesiai kambario temperatūroje.
Beje, prie šių pomidorų galite pridėti agurkų, jie taip pat gerai fermentuosis.
Konstrukciją reikėtų atidėti 3-5 dienoms. Per tą laiką vaisiai pradeda „burbuliuoti”, viduje susidaro dujų burbuliukai, o skonis tampa sodrus. Procesas vyksta ryškiai ir matomai.
Trečiąją dieną galite paimti mėginį. Jei skonis jau patinka – perkelkite į šaltą vietą. Ten rūgščius pomidorus galima laikyti iki trijų mėnesių. Svarbiausia sandariai uždaryti indą, kad į vidų nepatektų oro.
Kitas niuansas: visos daržovės turi būti marinate, o dangtelis – liestis su jo lygiu.
Sveiki, aš esu močiutė Jadvyga Lumienė. Nuo mažens myliu virtuvę ir tikiu, kad maistas turi ypatingą galią sujungti žmones. Gaminti mane išmokė mano mama ir močiutė, o šiandien aš dalinuosi senoviniais, laiko patikrintais receptais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Savo patirtį ir širdžiai brangius patiekalus publikuoju tinklalapyje babosreceptai.lt, kur kviečiu visus atrasti tikrą namų skonį – nuo paprastų kasdienių valgių iki šventinių gardumynų, kuriuos pamėgo ne viena šeima.
