Sekite mus Facebook'e!
Nealkoholinis alus – tai atskiras pasaulis su savo istorija, technologijomis ir skoniais. Šiandien jį renkasi ne tik vairuotojai ir sportininkai, bet ir tie, kurie ieško lengvumo, neprarasdami gėrimo ritualo. Kartu su ekspertu aiškinamės, kada ir kodėl atsirado nealkoholinis alus, kaip jis gaminamas, kuo skiriasi nuo alkoholinio alaus ir į ką atkreipti dėmesį jį renkantis.
Kada ir kodėl buvo išrastas nealkoholinis alus?
Alus yra vienas seniausių gėrimų, ir jis buvo pirmasis, kuris buvo pagamintas nealkoholinis. Tačiau tai nebuvo dėl sveiko gyvenimo būdo noro, o iš būtinybės.
Nealkoholinio alaus istorija JAV prasidėjo XX amžiaus pradžioje, kai šalis įvedė prohibiciją (1920–1933 m.). Alkoholio verslui iškilo grėsmė, o verslininkai ieškojo būdų, kaip išsaugoti gamybą. Įsivaizduokite: didžiulės gamyklos, nusistovėjusi gamyba, tonos salyklo ir apynių sandėliuose – ir visa tai galėjo nueiti perniek. Tada jie bandė sukurti gėrimą, kuris bent kiek primintų alų, bet tuo pačiu metu formaliai nebūtų laikomas alkoholiniu. Sprendimas atsirado ne iš karto. Vos po kelerių metų nuo draudimo įvedimo aludariai pradėjo eksperimentuoti.
Užduotis buvo sunki: iš pažįstamų ingredientų – miežių, apynių , mielių – reikėjo sukurti gėrimą, panašų į alų, bet kurio alkoholio kiekis neviršytų 0,5 %. Taip atsirado nealkoholinis alus, tačiau pirmieji bandymai, švelniai tariant, buvo netobuli. Rezultatas buvo silpnas, beveik beskonis gėrimas. Prie stiprių alkoholinių gėrimų įpratę žmonės iš pradžių į naujovę žiūrėjo skeptiškai. Tačiau, kai draudimas buvo iš dalies panaikintas, leidžiant gaminti iki 3 % stiprumo alų, vartotojai įvertino tokio gėrimo lengvumą.
Europoje nealkoholinis alus atgimė aštuntajame dešimtmetyje, kai pradėta populiarinti sveiką gyvenimo būdą. Vokietijoje buvo gaminamas „Clausthaler“ – viena pirmųjų komerciškai sėkmingų nealkoholinių rūšių. Vokiečių aludariai sukūrė naujus gamybos standartus, kurie leido jiems gerokai pagerinti nealkoholinio alaus skonio savybes. Visi garsūs didieji vardai, tokie kaip „Heineken“, „Carlsberg“, „Guinness“, yra verslininkai, kurie teisingai ir tinkamu laiku investavo į įrangą, siekdami pagerinti savo gamybą.
2000-aisiais Jungtinėse Valstijose išgyveno kraftinio alaus gamybos bumą, įskaitant nealkoholinių IPA (India Pale Ale) ir stautų atsiradimą. Iš dalies tai lėmė naujų apynių veislių, augančių tik šioje šalyje ir vis dar naudojamų visame pasaulyje, atsiradimas.
Kaip gaminamas nealkoholinis alus
Šiandien nealkoholinis alus yra sudėtingas produktas, kuriuo stengiamasi kuo labiau atkartoti alkoholinio alaus skonį ir aromatą. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti nealkoholinį alų įvairiais būdais, tačiau jie dažniausiai nenurodomi etiketėje. Du pagrindiniai metodai, kuriuos naudoja didelės ir mažos alaus daryklos:
- Fermentacijos sustabdymas yra paprasčiausias metodas. Mielės nustoja veikti žemoje temperatūroje, o fermentacijos procesas sustoja nespėjus pagaminti reikšmingo kiekio alkoholio.
- Membraninis filtravimas yra aukštųjų technologijų metodas, kai pagamintas alus praleidžiamas per specialius filtrus su mikroskopinėmis poromis, kurios sulaiko alkoholio molekules.
Skonis: kuo nealkoholinis alus skiriasi nuo alkoholinio alaus
Pagrindinė nealkoholinio alaus problema yra skonis. Alkoholis sustiprina aromatus, todėl jo nebuvimas gėrimą daro mažiau sodrų. Tačiau technologijos tobulėja ir šiandien galima rasti nealkoholinių rūšių, kurios beveik nesiskiria nuo alkoholinių.
- Lageriai ir šviesūs alūs yra neutraliausi, dažnai primenantys saldų, grūdėtą gėrimą.
- Kvietinis alus (weissbier) yra geras pasirinkimas, nes mielių natos kompensuoja alkoholio trūkumą.
- Stoutus ir IPA sunkiau atkartoti, tačiau kai kurie prekių ženklai pasiekia gerą pusiausvyrą su kavos, šokolado ar apynių skoniais.
Kodėl nealkoholinis kraftinis alus yra skanesnis nei masinės gamybos alus
Dideli prekių ženklai dažnai išleidžia nealkoholines versijas rinkodaros, o ne skonio tikslais. Kita vertus, amatinės alaus daryklos eksperimentuoja su receptais, pridėdamos egzotiškų apynių ir prieskonių.
Kaip išsirinkti kokybišką nealkoholinį alų
Į ką atkreipti dėmesį renkantis nealkoholinį alų:
- Gamybos būdas: fermentacijos sustabdymas.
- Sudėtis: turėtų būti kuo aiškesnė.
- Gamintojas: geriau rinktis specializuotas alaus daryklas.
- Jei dar nebandėte nealkoholinio alaus, pradėkite nuo kraftinio alaus arba vokiškų kvietinių veislių.
Mitai apie nealkoholinį alų
Mitas Nr. 1: Mes gaminame alų kaip prieš 300 metų
Netikėkite tokiais alaus daryklų šūkiais. Tai, kas buvo gaminama prieš 200 metų, atrodė tik kaip šiuolaikinis alus. Didžiausias skirtumas yra teisingas mikrobiologinis dažnis, žaliavos ir alaus gamybos trukmė tada ir dabar.
Mitas Nr. 2: Nealkoholiniame aluje yra alkoholio
Pagal standartus nealkoholiniame aluje gali būti iki 0,5 % alkoholio, tačiau jis priskiriamas nealkoholiniams gėrimams. Palyginimui: pagal Rusijos GOST, etilo alkoholio dalis kefyre gali siekti 0,7 %, o giroje – 1,2 %, bet ne daugiau.
Mitas Nr. 3: Nealkoholinis alus yra beskonis
Nealkoholinis alus masinės rinkos segmente ne visada gali turėti gerą skonį, o tai lemia pigių technologijų naudojimas (skiedimas, perkaitinimas) ir alkoholio trūkumas, kuris sustiprina skonį. Tačiau aukštos kokybės rūšys (pavyzdžiui, Bavarijos nealkoholiniai Weissbier arba IPA) yra beveik tokios pat geros kaip ir originalus. Paslaptis slypi papildomuose ingredientuose, kurie kompensuoja „alkoholinio“ gylio trūkumą.
Nealkoholinis alus šiandien
Šiais laikais nealkoholinis alus yra ne tik priverstinė alternatyva, bet ir kultūros dalis bei sąmoningas daugelio žmonių pasirinkimas. Nealkoholinio alaus vartotojų motyvacija labai įvairi: sportininkai jį vertina kaip izotoninį gėrimą, nes jame yra B grupės vitaminų ir elektrolitų. Sveikos gyvensenos šalininkai renkasi nealkoholinį alų, nes jame yra mažiau kalorijų (50–100 kcal) nei alkoholiniame aluje (150–500 kcal), ir tuo pačiu metu nėra pagirių.
Įdomu tai, kad Europoje nealkoholinis alus jau seniai nebėra „gėrimas vairuojantiems“. Jis geriamas baruose, patiekiamas restoranuose, o sveikos gyvensenos šalininkai mažina alkoholio vartojimą neatsisakydami skonio.
Europoje ir JAV jau yra alaus daryklų, kurios specializuojasi tik nealkoholiniuose gėrimuose. Rusijoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį: atsiranda vietinių amatininkų prekių ženklų, siūlančių IPA, stautus ir net rūgštųjį elį be alkoholio.
Technologijos nestovi vietoje: šiandien atsiranda eksperimentinių rūšių su žolelių ekstraktais, vaisiais ir net kava , kurios maskuoja alkoholio nebuvimą. Galbūt po kelerių metų pamatysime nealkoholinį alų, kurio bus sunku atskirti nuo alkoholinio.
Vieni tai laiko sėkminga alternatyva, kiti – tiesiog kompromisu. Tačiau faktas lieka faktu: nealkoholinis alus užima nemažą rinkos dalį ir kasmet tik gerėja.
Sveiki, aš esu močiutė Jadvyga Lumienė. Nuo mažens myliu virtuvę ir tikiu, kad maistas turi ypatingą galią sujungti žmones. Gaminti mane išmokė mano mama ir močiutė, o šiandien aš dalinuosi senoviniais, laiko patikrintais receptais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Savo patirtį ir širdžiai brangius patiekalus publikuoju tinklalapyje babosreceptai.lt, kur kviečiu visus atrasti tikrą namų skonį – nuo paprastų kasdienių valgių iki šventinių gardumynų, kuriuos pamėgo ne viena šeima.
