Sekite mus Facebook'e!
Vienas mano pažįstamas negali sėdėti vienoje vietoje ir nuolat keliauja po savo šalį, mėgsta žvalgytis po įvairius rūsius ir palėpes, ieškoti įdomių ir retų daiktų.
Štai tokį sardinių konservą jis rado 1960 m.
Man taip pat patinka įdomūs seni daiktai ir paprašiau šio stiklainio sau – labai noriu sužinoti, kas ten galėjo būti tokio ilgo galiojimo laiko.
Skirtumus pamačiau vos pradėjęs atidarinėti stiklainį – jis tankesnis nei dabar, vadinasi, skardinės metalas kokybiškesnis ir patvaresnis.
Įdomiausia tai, kad vos įkišęs peilį ir pradėjęs atidarinėti – pasklido toks gardus aromatas, kad net seilė varvėjo
.
Kai atidariau – nustebau, visas stiklainis visiškai užpildytas žuvimi, o ne marinatu, kaip dabar.
Ir pats sūrymas – kokybiškas augalinis aliejus, o ne kažkas nesuprantamo, kaip dabar.
Neatsispyriau ir paragavau – buvo skanu, nė lašo nesugedę. Taigi tais laikais jį gamino žmonėms, o ne tam, kad iš žmonių pasipelnytų.
