Sekite mus Facebook'e!
O gudrybės paprastos: apie sultis be sulčiaspaudės, trintuvo ir mėsmalės, ir kaip sutirštinti neužvirus, ir kaip išlaikyti ryškią spalvą.
Jis universalus. Aštrus, pikantiškas, rūgštus, su obuoliais ir kitais priedais greitai nusibosta. Noriu klasikinio, subalansuoto skonio – ir tokio, kurį būtų galima subalansuoti su bet kokiais prieskoniais ir pagardais savo nuožiūra. Ir svarbiausia – kečupo nereikia ilgai virti, valandų valandas virti ar dėti obuolių ar tirštiklių tirštumui.
Ingredientai (išeiga 3+ litrai):
- Pomidorai 5 kg (sąlygiškai);
- Raudonieji pipirai 1–1,5 kg (nenulupti);
- Svogūnai 1–1,5 kg;
- Druska 2,5 valg. šaukšto.
- Cukrus 700 g;
- Actas 150-200 g (pagal jūsų skonį);
- Juodieji ir kvapieji pipirai 5-10 vnt., gvazdikėliai 5-7 vnt., cinamonas – porą kartų ant peilio galiuko – lengviausiam aromatui.
Paruošimas:
1. Jums nereikia mėsmalės, sulčiaspaudės ar trintuvo. Jums tereikia pomidorų ir šiek tiek laiko. Laikas atsipirks skaniausiu kečupu! Pomidorus kartu su odele supjaustykite į ketvirčius – mažus, o didelius – į 5–7 griežinėlius. Paprikas – į 4 dalis, svogūnus taip pat.
Plataus puodo dugną apšlakstome trupučiu vandens, kad pomidorai per pirmąją minutę nesudegtų ir nepradėtų kepti. Galima ir reikia uždengti dangčiu. Ant silpnos ugnies užvirinkite, virkite maišydami 15–20 minučių – ir atidėkite. Ir – pamirškite. Kuo daugiau laiko užmaršumui, tuo tirštesnis kečupas – teisingai.
1 gudrybė. Šiuo metu vyksta svarbiausias procesas – vienas iš kelių svarbių: pomidorų ir paprikų odelės išskiria pektinus ir – nusilupa. Jas labai, labai lengva pertrinti per sietelį: pirmiausia per didelį, paskui per mažesnį – kad kečupas būtų vienalytis. Tačiau vienas dalykas taip pat puikiai veikia – ne idealiai lygus.
Kiek laiko pomidorai, paprikos ir svogūnai turėtų pastovėti? Porą valandų. Galite palikti juos per naktį, bet nepamirškite apie juos užsiminti ryte.
2. Pomidorus dar kartą išvirkite, vėl atvėsinkite ir pertrinkite per sietelį. Tai paprasta – odelė pati nusiima pastovėjusi. O jei sietelis didelis, o turite platų medinį šaukštą, tai greitai.
Ir – antras svarbus dalykas: vėl pamirštame apie pomidorą – ir vėl porai valandų. Kodėl? Ir šiuo metu įvyksta nauja pomidoro paslaptis: pomidoras pradeda sėsti – jo storoji dalis. O paviršiuje atsiranda beveik skaidrus skystis. Būtent jį mes virtume valandų valandas, plikytume ir garintume visiems namams. Ir štai – pomidoras susitvarkė pats.
2 gudrybė. Šį skystį semiame samčiu ir nupilame. Jį galima naudoti barščiams, padažui ar bet kur kitur. Arba netgi galite jį susukti kaip pomidorų sultis. Ir – gauname labai tirštą pomidorų tyrę.
3. Pagardiname gardžiu kečupu. O dabar – nuspalvinsime kečupą ryškiomis skonio natomis – taip, tuo pačiu klasikiniu. Įberkite druskos ir cukraus, šiek tiek juodųjų pipirų ir kvapiųjų pipirų (po 10 vnt.), gvazdikėlių iki 7 žvaigždučių, žiupsnelį cinamono. Aromatas bus lengvas, neįkyrus, vos juntamas – bet nepakeičiamas.
Ir vėl leiskite užvirti. Virkite 10–15 minučių, nugriebdami putas ir maišydami sukamaisiais judesiais.
Vėl išjunkite, leiskite jam atvėsti valandą ar dvi, vėl virkite – ir taip iki 3 būdų: elgiamės pagal uogienės principą. Dėl to kečupas verdamas 30–40 minučių. 10 minučių prieš išjungdami supilkite actą.
3 gudrybė. Būtent šis „virkite – išjunkite – virkite“ metodas suteikia ir tirštumo, ir ryškios spalvos: pomidoras netamsėja perkepdamas, neįgauna rusvo atspalvio, nepraranda aromato. Ir tampa tirštas: juk tarp valgymų skystis vis tiek išgaruoja, o pektinai veikia – kečupas pats sutirštėja – žinoma, jei jį kokybiškai „apgynėme“ ir gavome ne visai skystą tyrę.
O tada viskas paprasta: supilkite verdantį kečupą į sterilizuotus stiklainius, susukite, apverskite. Štai ir viskas, kečupas paruoštas – žiemą jis ras panaudojimą. Ir daugiau mažai ko bus: pas mus visada taip – lieka prieskoniai, pagardai ir gudrybės, o paprasčiausias eina pirmas.
