Sekite mus Facebook'e!
Akademikas Uglovas sulaukė 103 metų ir iki paskutinių dienų išlaikė sveikatą paprasto gėrimo dėka. Baba pasakoja apie „gyvojo vandens“ receptą, kuris užkariavo SSRS.
Sovietų Sąjungoje sklandė legendos apie stebuklingus receptus, kurie galėdavo bet kurį pacientą pastatyti ant kojų. Vienas iš šių gėrimų išgarsėjo akademiko Fiodoro Uglovo, legendinio chirurgo, kuris sulaukė 103 metų ir išliko psichiškai skaidrus iki paskutiniųjų dienų, dėka. Jo „gyvasis vanduo“ tapo tikru fenomenu tarp tų, kurie ieškojo paprastų būdų palaikyti sveikatą. Kas yra šis stebuklingas eliksyras, gaminamas iš pačių įprasčiausių produktų, bet žadantis neįtikėtinus rezultatus?
Ilgaamžis akademikas ir jo slapta formulė
Fiodoras Grigorjevičius Uglovas į istoriją įėjo ne tik kaip išskirtinis širdies chirurgas, bet ir kaip žmogus, įminęs aktyvaus ilgaamžiškumo paslaptį. Būdamas 90-ies, jis toliau operavo, o sulaukęs 100-ies – rašė knygas ir davė interviu. Žurnalistai klausinėdami apie jo fenomenalios sveikatos paslaptį, akademikas visada minėdavo ypatingą gėrimą, kurį gerdavo kiekvieną vakarą dešimtmečius. Pasak jo, būtent šis „gyvasis vanduo“ padėjo jam palaikyti idealią žarnyno veiklą ir jauno vyro energiją. Uglovas tvirtino, kad tinkamas virškinimas yra visos sveikatos pagrindas, o jo gėrimas veikė kaip natūralus visų organizme vykstančių procesų reguliatorius.
Paprasti ingredientai sudėtingoms užduotims
„Gyvojo vandens“ receptas buvo stulbinantis savo paprastumu – visus ingredientus buvo galima rasti bet kurioje sovietinėje parduotuvėje. Pagrindas buvo stiklinė šilto kefyro kambario temperatūroje, į kurią buvo įdėti paprasti, bet svarbūs ingredientai. Uglovas tvirtino, kad kiekvienas komponentas atlieka savo svarbią funkciją: kefyras atkuria žarnyno mikroflorą, augalinis aliejus gerina peristaltiką, medus maitiną naudingas bakterijas, o cinamonas veikia kaip natūralus antiseptikas.
„Gyvasis vanduo“ – receptas iš TSRS
Vienai porcijai „gyvojo vandens“ paruošti reikės:
- 1 stiklinė šilto kefyro kambario temperatūroje;
- 1 arbatinis šaukštelis augalinio aliejaus (saulėgrąžų arba alyvuogių);
- 1 arbatinis šaukštelis natūralaus medaus;
- 0,5 arbatinio šaukštelio malto cinamono.
Gėrimą reikėjo ruošti prieš pat vartojimą, kruopščiai sumaišant visus ingredientus, kol bus pasiekta vientisa konsistencija. „Gyvąjį vandenį“ reikėjo gerti griežtai naktį, valandą prieš miegą, kad naudingos medžiagos galėtų veikti, kol organizmas ilsisi. Akademikas pabrėžė produkto kokybės svarbą – kefyras turi būti šviežias, medus natūralus, o cinamonas maltas, bet ne senesnis nei šeši mėnesiai.
Akademiko Uglovo žadėti rezultatai skambėjo kaip pasaka. Vos po penkių dienų reguliaraus gėrimo vartojimo žarnynas pradėjo veikti kaip šveicariškas laikrodis, išnyko virškinimo problemos ir pilvo pūtimas. Po trijų savaičių žmonės pastebėjo energijos antplūdį, pagerėjo veido spalva ir bendra savijauta. Uglovas teigė, kad jo pacientai po mėnesio reguliaraus „gyvojo vandens“ vartojimo jautėsi 10–15 metų jaunesni. Gėrimas buvo laikomas ypač veiksmingu žmonėms, turintiems lėtinių virškinimo trakto problemų, dažnai peršalusiems ir turintiems bendrą silpnumą. Liaudyje sklandė pasakojimai apie tai, kaip „gyvasis vanduo“ padėjo susidoroti su gastritu, atsigauti po antibiotikų vartojimo ir net pagerinti odos būklę. Pats Uglovas savo ilgaamžiškumą siejo su šiuo paprastu receptu, kurį pavadino „jaunystės eliksyru“.
Mokslinė tiesa, slypinti už populiarių mitų
Šiuolaikinė medicina į Uglovo receptą žiūri atsargiai optimistiškai. Kiekvienas gėrimo komponentas tikrai turi naudingų savybių, kurias patvirtina tyrimai. Kefyre yra probiotikų, kurie atkuria žarnyno mikroflorą, augalinis aliejus aprūpina organizmą riebalų rūgštimis ir pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Medus veikia kaip prebiotikas, maitina naudingąsias bakterijas, o cinamonas pasižymi priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis. Tačiau gydytojai perspėja: vadinti šį gėrimą panacėja nuo visų ligų būtų perdėta. „Gyvojo vandens“ veiksmingumas labai priklauso nuo bendro žmogaus gyvenimo būdo, mitybos ir fizinio aktyvumo. Pats Uglovas visą gyvenimą laikėsi sveiko režimo, nerūkė, nepiktnaudžiauja alkoholiu ir reguliariai sportavo.
Legendos sugrįžimas į šiuolaikinį pasaulį
Šiandien akademiko Uglovo „gyvojo vandens“ receptas išgyvena antrą atgimimą. Detoksikacijos ir supermaisto pamišimo eroje paprastas sovietinis gėrimas atrodo ypač patraukliai – įperkamas, natūralus ir be chemikalų. Daugelis šiuolaikinių mitybos specialistų pripažįsta, kad Uglovo recepte esančių komponentų derinys tikrai gali teigiamai paveikti virškinimą. Gėrimas ypač aktualus tiems, kurie kenčia nuo įtempto gyvenimo būdo, prastos mitybos ir vaistų vartojimo padarinių. Svarbu atsiminti, kad „gyvasis vanduo“ nėra vaistas, o naudingas maisto papildas, galintis tapti sveikos gyvensenos dalimi. Prieš pradėdami reguliariai gerti gėrimą, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar esate alergiški jo komponentams.
Akademiko Uglovo ilgaamžiškumo paslaptis slypėjo ne tik stebuklingame gėrime, bet ir visapusiškame požiūryje į sveikatą. „Gyvasis vanduo“ tapo tik vienu iš jo aktyvaus gyvenimo filosofijos elementų, apėmusių tinkamą mitybą, fizinius pratimus ir pozityvų mąstymą. Galbūt čia ir slypi tikroji sovietinio jaunystės eliksyro magija – ne atskiruose komponentuose, o sąmoningame požiūryje į savo sveikatą.
