Sekite mus Facebook'e!
Ypatingas vasaros bruožas dachoje – lysvės. Prasidėjus šiltoms dienoms, darbo jose tik padaugėja. Reikia ravėti ir laistyti būsimą derlių, patręšti ir purenti dirvą. Nenuostabu, kad kartais savo šimte kvadratinių metrų tenka praleisti valandas! Dėl to skauda nugarą, šokteli kraujospūdis, prieš akis atsiranda tamsios dėmės, skauda sąnarius. Gydytojas paaiškina, kaip nevažiuoti iš sodo tiesiai į ligoninę.
Nedirbkite, kol neprakaituosite
Gydytojai rekomenduoja pasiruošti kelionei į lysves: atlikti nedidelį apšilimą – keliolika sukamaisiais judesiais rankomis ir kojomis, pasilenkimai, pritūpimai (būtinai tiesia nugara!), posūkiai ir atsispaudimai. Po tokių pratimų pagerės kraujotaka, medžiagų apykaita.
Tuomet galite pasiruošti eiti į lysves: užsidėti kepurę, pasiimti telefoną ir butelį gėrimo.
– Dirbant bet kokį fizinį darbą svarbu laikytis gėrimo režimo, nes raumenims reikia drėgmės. Ypač daug gerti karštyje, kad išvengtumėte dehidratacijos. Su prakaitu išgaruoja daug drėgmės, todėl gali šoktelėti kraujospūdis, skaudėti galvą. Žinoma, geriausia gerti švarų vandenį. Tačiau troškulį geriau malšina rūgštūs ir gaivūs gėrimai – į juos įmaišyta citrinos sulčių, spanguolių, mėtų. Tačiau karštyje nereikėtų gerti saldžių ir kaloringų maisto produktų, tokių kaip sultys, kokteiliai, nektarai ir gazuoti gėrimai, pažymi Jelena Čepeleva, valstybinės įstaigos „Minsko Lenino rajono higienos ir epidemiologijos centras“ sanitarinio ir epidemiologinio skyriaus higienistė.
Ji taip pat patikslina, kad nėra universalaus standarto, kiek skysčių žmogus turėtų išgerti per dieną. Viskas yra griežtai individualu.
– Apytiksliai savo paros skysčių kiekį, įskaitant arbatą, kavą, kompotus, sriubas, sultis ir vaisius, galite apskaičiuoti taip: jei jūsų kūno svoris normalus, tai turėtų būti maždaug 25–30 ml skysčių 1 kg; jei turite skysčių perteklių, tai turėtų būti 30 ml skysčių 1 kg rekomenduojamo kūno svorio. Kaip tai nustatyti? Mes apskaičiuojame pagal formulę. Ūgiui iki 165 cm: ūgis (cm) minus 100; ūgiui iki 165–175 cm: ūgis (cm) minus 105; ūgiui virš 175 cm: ūgis (cm) minus 110. Tuo pačiu metu švarus geriamasis vanduo turėtų sudaryti 50–70 % viso per dieną išgeriamo skysčio, – pabrėžia Jelena Nikolajevna.
Kam pasiimti telefoną su savimi? Ne tik tam, kad įjungtumėte muziką – žinoma, tai leidžia su juo smagiau dirbti. Bet mums reikia įtaiso lovose ir kaip žadintuvo. Mes jį nustatome kas 30–40 minučių, kad žinotume, kada laikas padaryti pertrauką poilsiui. Jos metu galima šiek tiek pasitempti pavėsyje ir pasimatuoti kraujospūdį.
– Kodėl taip daryti? Nes klasikinė sodininko poza – sulenkta stačiu kampu, nugara ir galva nuleista. Tokia padėtis ne tik neigiamai veikia sąnarius ir stuburą, bet ir gali sukelti kraujospūdžio šuolį. Ypač jei staigiai išsitiesiate. Tokiu atveju kraujas nespėja nutekėti iš smegenų, o silpnos kraujagyslės gali neatlaikyti krūvio. „Staigūs judesiai gali net sukelti galvos svaigimą“, – sako gydytoja.
Geriausias laikas dirbti sode karštomis dienomis yra prieš 11:00 ir po 17:00. Šiomis valandomis temperatūra nukrenta ir sumažėja rizika gauti šilumos ar saulės smūgį. Debesuotos ir vėsios dienos puikiai tinka darbui sode. Tačiau atminkite: jei didelė drėgmė, net ir nedidelis krūvis gali atrodyti per didelis.
Jei dirbdami ant žemės staiga pajutote sunkumą krūtinėje, silpnumą arba girdite triukšmą ausyse, nedelsdami padarykite pertrauką.
Įsijausti į situaciją
Kita mėgstama sodininko poza – stovėjimas ir pasilenkimas – ne mažiau kenksminga. Ji padidina spaudimą juosmens slankstelių tarpslanksteliniams diskams, dėl to atsiranda iškyšų, išvaržų ir apatinės nugaros dalies skausmų. Be to, ilgas buvimas šioje pozoje gali padidinti intrakranijinį ir arterinį slėgį.
Pritūpti dirbant sode taip pat nėra geriausia mintis. Sąnariai ir raiščiai per daug įsitempia, be skausmo, gali paūmėti kelio ir čiurnos sąnarių ligos. Be to, šioje pozoje užspaudžiamos kojų kraujagyslės, padidėja slėgis venose. Todėl žmonės, turintys apatinių galūnių venų varikozę, turėtų rinktis švelnesnę pozą.
Taigi, kaip dirbti lovose, kad išvengtumėte visų šių sveikatos problemų? Vienas iš rekomenduojamų variantų – atsiklaupti: kojų sąnarių įtampa yra mažesnė nei pritūpus, o kraujotaka laisvesnė. Nepamirškite pasiimti kelių apsaugų ar minkšto kilimėlio – bus patogiau.
Kitas variantas – sėdėti ant žemo suoliuko. Ši kūno padėtis laikoma fiziologiškesne. Tuo pačiu metu, abiem gydytojų rekomenduojamoms „sodininko pozoms“ galioja tos pačios bendrosios taisyklės: laikykite nugarą kuo tiesesnę ir be reikalo nesilenkkite.
Atliekant tokio tipo darbus, svarbu kaitalioti darbo rūšis. Pavyzdžiui, 30 minučių ravėkite lysves, padarykite pertrauką, pailsėkite pavėsyje, atsigerkite vandens, pamatuokite kraujospūdį, pasimankštinkite, o tada palaistykite. Reikalas tas, kad monotoniški judesiai pertempia sausgysles ir raiščius.
Beje, sodininko diena turėtų ne tik prasidėti mankšta, bet ir ja baigtis. Po sodininkystės darbų užtenka atlikti keletą paprastų pratimų raumenims ištempti. Pradžiai atsisėskite ant grindų ir išskėskite kojas, iškvėpdami pirmiausia ištieskite koją, tada kitą. Tada atsiklaupkite, tiesias rankas atremdami į grindis. Po vieną tieskite rankas į priekį, ištiesdami nugarą, bet niekada jos nelenkdami.
Jei po darbo sode vis dar skauda nugarą, atsigulkite ant kieto paviršiaus – tai atpalaiduos stuburą. Pažeistą vietą galima įtrinti tepalu, turinčiu priešuždegiminį ir analgezinį poveikį. Darbus sodo sklype teks laikinai sustabdyti – bent jau tol, kol skausmas praeis.
