Sekite mus Facebook'e!
Gyvenant nuosavame name, gali kilti įvairių netikėtumų. Vienas iš šių netikėtų svečių yra musės!
Ar manote, kad persikėlę iš miesto į kaimo gyvenvietę išvengsite kaimo „žavesio“? Bet ne!
Taigi, šį sezoną susiduriame su musių invazija, kuri sustiprėjo dėl neįprasto karščio ir, regis, nesibaigiančio atšilimo.
Be to, mūsų naujieji kaimynai kaime pradėjo laikyti gyvulius, o tai tik padidino „džiaugsmą“.
Šalia mūsų namo esanti jojimo mokykla taip pat prisijungė prie organinių atliekų gamybos. Trumpai tariant, mes gyvename musėkautų gausioje teritorijoje.
Pirmiausia bandėme uždengti visus langus tinkleliais nuo uodų, duris apklijuoti tiuliu ir netgi pakabinti lipnias juostas, kurios virto tikrais musėkautais.
Bet vos tik vėjas nupūtė užuolaidas, musės vėl laisvai įskrido į namus.
Iš nevilties nusprendėme griebtis chemikalų. Nuėjome į parduotuvę ir nusipirkome „Dichlorvos-Terminator“, bet net tiesioginis smūgis iš šios skardinės nesustabdė mūsų nekviestų svečių – vabzdžių.
Pati įžūliausia musė net atskrido ir paklausė, ar negalėtume papurkšti dar šiek tiek šių „linksminamųjų dujų“.
Ir tada prisiminiau seną gerą metodą – laikraštį. Prasidėjo didelio masto medžioklė, šūkaujant „TYŠ!“ visame name, bet, kaip bebūtų keista, musės vis tiek sugrįždavo.
Praėjusiais metais jau susidūriau su panašia problema, tada į pagalbą atėjo gvazdikėlių aliejus, kurį pirkome Nikitskio botanikos sode. Skirtingai nuo įprasto praskiesto aliejaus, šis buvo grynas, koncentruotas.
Apipurkšdamas užuolaidas ir širmas gvazdikėlių aliejumi ir padėjęs prie langų vatos kamuoliukus su aliejumi, pastebėjau, kad musės pradėjo nykti. Pamažu visose namuose jų neliko.
Galiausiai, regis, musėms tai nepatiko ir jos nuskrido pas tolerantiškesnius kaimynus. Atsiprašau, kaimynai, nieko asmeniško – tik išlikimas.
